Tapti vamzdynų izoliuotoju nusprendžiau ieškodamas įdomaus darbo. Išsirinkti nebuvo sunku. Keli pažįstami bandė atkalbėti, manydami, kad darbas su vata yra gan pavojingas, bet turėjau draugą dirbantį RNDV Industries įmonėje pastolių montuotojų, kuris paprastai paaiškino apie vatą ir skardą, rekomendavo šią įmonę ir labai greitai atėjau mokytis į RNDV Industries mokymų centrą.
Jau po 2 savaičių praleistų mokymų centre susirinkau daug gerų atsiliepimų – instruktoriai įvertino, kad greitai perpratau darbą. Per mokymus viskas buvo nauja, bet labai įdomu, todėl gan greitai supratau, kad galiu tapti labai geru vamzdynų izoliavimo specialistu.
Po mokymų manęs iškart laukė projektas Suomijoje: darbų vadovas nuo pirmų dienų kėlė man didelius lūkesčius. Atvykus į projektą atrodė, kad viskas daug sunkiau nei mokantis, bet vadovas įvertino mano imlumą darbui ir netrukus skyrė savarankiškų darbų, su kuriais susidorojau tikrai neblogai.
Toliau tobulėju, praėjau 3 etapų mokymų programą: darbo su vata, vamzdynų skardinimo ir visko kartu. Savo žinias ir praktiką galiu panaudoti pvz. darbui su 12 metrų perimetro vamzdžiu – juk tai tikrai įspūdingos konstrukcijos.
Jei nemėgsti savo profesijos, tai greitai viskas atsibosta. Man taip nutiko su apdailininko specialybe, kai baigęs apdailininko-statybininko mokslus ir kibęs į darbą greitai supratau, kad neturiu traukos šiai veiklai. Šiandien dirbdamas tai ką mėgstu, esu laimingas.
Moku anglų ir rusų kalbas, todėl užsienyje randu ir draugų, o su kolegomis po darbo valandų leidžiame laiką kartu, pvz. nueiname į pirtelę – suomiai kartais užkaitina tiek, kad ausys raitosi. Man patinka toks gyvenimo būdas ir neplanuoju keisti savo pasirinkimo.
